rietėti

1 rietė́ti, riẽta, -ė́jo žr. riedėti: 1. N, Pls Ot gražiai akmuo rietė́jo loban! Švnč. Veizėk, kaip riẽta kūlis nu kalno Štk. Rietė́jo ugnies kamūlys i nūrietėjo Vn. Kamuolys nuo kapų riẽta Švd. Tekinis riẽta Šll. Riẽta volas par tus pėdus Pln. Vaikai, riẽtam į pakalnę! Rdn. Rietė́te rietė́jau [lauk] par langą Krš. Ansistvėriau tą pirštinę ir rietė́jau ledu, nebejau Mlt. Sunku akmeneliui prieš kalną rietė́tie, sunkiau vargo našlaitelei pamotės klausytie (d.) Dglš. Rieta žiedas rūdymuosan, teka sesuo vargeliuosan (d.) Tvr. Aš pasiversčio aukso žiedeliu, aš ir rietėčio po smeltynelį (d.) Plt. Aukso žiedelis kalnais rietė́jo (d.) Aps. Ir kurs iš kukuliums berietėdamas apvirto aukštinokas, tas tarp gaspadoriums turėjo pirma mirti S.Dauk. Bir bir nu skardžio rietėjau, medeliai, girdi, rietant trakš trakš lūžo M.Valanč. ^ Kaip ratu rietì – nejunti amžiaus Užv. Gyvenimas kaip rietėte rieta (viskas sekasi) Žem. Kaip parvažiavo, lygu bačka rietė́jo Pln. Pasako[ja], kaip ledu riẽta (labai sklandžiai) Kal. Kaip eina? – Rietu kaip apatinis girnų kūlis Skd. Obulas nu obelies netolie terieta Skd, Slnt. Netoli obuolys nuo obelies riẽta Tvr. Kožnas akmuo pakalnėn riẽta Ds. Pateptas ratas vis geriau riẽta Trgn. Neteptas ratas neriẽta Prng.

rietė́tinai adv. Krš, rietėtinaĩ: Tokia žema, drūkta, rodos, neina, al’ rietėtinaĩ rieta Lkv. ║ Saulelė kasdien vienodai rieta per dangų Žem. Mėnuo rietėjo viršumi juodųjų miškų Žem. Kitas kvietkas žydėjo, kap mėnulis rietėjo Tvr. Saulelė pamaži rieta pakalniui kaip didžiausias raudonas ritinys Db. ║ prk. nuosekliai eiti (apie kalbą): Daug ana kalba, riẽta, kaip tekinis be zvano Bržr. Mun kalba riẽta kaip nu rato, netrūksta kalbos Gršl.

2. J Paskiau an tekineliais jau pradėjo dirbti; katrame gale tekineliai – geriau rietė́davo [vežimukas] Lž. Metūse 1790 Mančys, dailidė, nu visų dar minimas, ketino ratus padirbti, kurie be arklių rietės S.Dauk. Netepus nerietės Sd. | prk.: Kur kiek patepi (duodi dovanų) – i riẽta Str. Sunkiai rietė́jo (gyveno), kol visai nusigyveno Gs. 3. R, N, [K], I, J Ašaros rietė́jo par žandus Žeml. Aš kai prisiminu, a žinai, ka dabar an tokio gyvenimo, ašaros riẽta Žr. Lūpą prikando, ašaros buvo berietañčios Krš. Rieta mano ašarelės kožnas jau rytelis (d.) Dglš. Ir daug ašarų riẽtančių nei košte pakošiau K.Donel. Kaip gaili rasa skalsiai krenta, teip mano ašaros rietės Vnž. Apstojusiųjų akys pilnos ašarų, o kitų bobų rieta kaip pupos per veidą Žem. Riẽta ašaros kaip aparos (be perstojo) Vkš. Per ūsus ašaros jam rietėjo LzP. 4. Šone dvarelio upelė teka, visa vynu rietėjo LTR(Čb). Tos bangos teip riẽta, teip verta viršuo Kin. 5. žr. riedėti 6: Maža būdama, ji rietėte riẽta Kin. Toks mažas vaikas, ė, žiūrėk, rieta per žemę kaip kamuolys Ds. Riẽta mano žirguželis su sauliule rozam (d.) Švnč. Riẽta kaip kulka Šll. Keleliu ėjau, keleliu rietėjau LTR(Trgn). Abudu apsivyniojusiu su virkštėmis ir rietančiu pri svirno S.Dauk. 6. intr. virsti: Kaip rietė́s su visu vežimu! DūnŽ. 7. intr. augant driektis: Lapai riẽta žeme (prie žemės prigulę) Alvt. Tu (apvynėli) aukštai rieti, o plačiai skleidi LTR(Sln). Kai jūs manęs neprismeigsit, žemuže rietėsiu LTR(Plv). Pakelyje ant kelmų rietėjo lapai žemuogių, raudonavo kaip kur ir pačios uogos V.Piet. 8. žr. riedėti 7: Rietė́s metai pakalniuo, greitai vien sulauksi senatvės Šts. Vakaras smagiai kaip ratas rietėjo Žem. Taip i riẽta tas muno gyvenimas Všv. 9. R, N, [K], I, Kt žr. riedėti 9: Vištyčiai rieta iš pautų J. Jau būtum laikas pradėti vištyčiams rietė́ti Slnt. Kaip ryto[j] tura žąsiukai rietė́ti Pvn. Užleidau [perėti] pirmadienė[je], i riẽta pirmadienė[je] Rdn. 10. intr. J.Jabl augti, rutuliotis. \ rietėti; aprietėti; atrietėti; įrietėti; išrietėti; nurietėti; parietėti; parrietėti; perrietėti; prarietėti; pririetėti; surietėti; užrietėti